Taigi, "Šešėlis", įkvėpęs pavasriško dvelksmo, pasiganęs po pienių laukus, paragavęs švelnaus pavasariško vėjelio- grįžta.
Gali atrodyti kiek keista, tačiau aš pasiilgau jo. Jis, tarsi, mano draugužis, kurio man vis trūksta pašonėj.
Taip, Šešėlis visada išlks Šešėliu.
Nekalbėsiu ilgų iškalbų, pasakiau trumpai, aiškiai ir paprastai.
Taigi, tikiuosi, šį kartą, ir daugiau niekada niekada, Šešėlis neužmigs tuo kvailu, nemaloniu miegu.
Žirgyno adminsitracija.